Pasipriešinimo Rusijos imperijai simbolis – Panemunės pilis
Ketvirtą šimtmetį skaičiuojančią Panemunės pilį galima rasti Lietuvos Respublikos piliečio paso viduriniame atvarte arba kelyje Jurbarkas-Kaunas. Anksčiau tai buvo LDK didikų namai ir pasipriešinimo Rusijos imperijai simbolis. Dabar gyvybe pulsuojanti pilis traukia istorijos mėgėjus, šiuolaikinio meno gurmanus, išskirtinės vietos savo šventei ieškančius gyventojus ir oficialių vizitų organizatorius.
Krevečių ūkio įkūrėjai: stengiamės, kad krevetės jaustųsi kaip Ramiajame vandenyne
Pasaulio vandenynuose dėl įvairių priežasčių nuolat mažėja žuvų ir jūros gėrybių, todėl vis didesnis dėmesys krypsta į akvakultūros ūkius. Krevetės uždaruose baseinuose prieš kelerius metus pradėtos auginti ir Lietuvoje. Tuo užsiima tiek mokslininkai, tiek verslininkai, jau tiekiantys „lietuviškas“ krevetes į prekybos centrus ir restoranus.
ES parama šildo: kaip Rasa iš Molėtų rajono sumažino šildymo sąskaitas ir poveikį aplinkai?
Namų šildymui naudojami seni ir nebeefektyvūs biokuro katilai ne tik bereikalingai išaugina šildymo sąskaitas, bet ir teršia aplinką. Tam „stop“ pasakė Rasa Čeberekienė iš Alantos, Molėtų rajono. Pasinaudojusi Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų parama ji pasikeitė seną katilą į aplinkai bei piniginei draugiškesnį.
Revoliucinė lietuvių technologija medicinoje: prostatos vėžio tyrimas be skausmo ir komplikacijų
Esame įpratę girdėti apie naujausius medicinos laimėjimus užsienio šalyse. Tačiau kuo didžiuotis turime ir Lietuvoje. Neinvazinės prostatos vėžio diagnostikos srityje dirbanti įmonė „Diagnolita“ sukūrė prostatos vėžį galintį nustatyti tyrimą iš šlapimo.
Internetą įvaldžiusios senjorės: nereikia bijoti mokytis, reikia bijoti nemokėti
Skaitmeniniame pasaulyje kaip žuvys vandenyje nardo ne tik jaunesnio amžiaus šalies gyventojai, bet ir senjorai. Apie tai, kaip skaitmeninės žinios pakeitė jų gyvenimus, pasakoja senjorės Natalija Dzičkancienė, tapusi komiko Manto Bartuševičiaus „Youtube“ filmukų žvaigžde, ir Liuda Statkevičienė, su užsienyje gyvenančias vaikais rengianti protmūšius per „Skype“.
Lietuviai garsėja pasaulyje – sugalvojo, kaip elektronikos atliekas perdirbti neteršiant gamtos
Augant elektronikos gaminių naudojimui vis svarbesnis tampa klausimas, kur šiuos gaminius dėti jiems atitarnavus savo laiką. Paskaičiuota, kad 2021 m. pasaulyje susidarė virš 57 mln. tonų elektronikos atliekų – daugiau kaip 7 kg vienam žmogui. Ekspertams ieškant inovatyvių sprendimų kuo tvaresniam tokių atliekų perdirbimui išeitį siūlo ir Lietuvos mokslininkai – jų sukurta technologija siūloma pasauliui.