ES parama šildo: kaip Rasa iš Molėtų rajono sumažino šildymo sąskaitas ir poveikį aplinkai?

Teksto aut. Saulė Bakšė

Namų šildymui naudojami seni ir nebeefektyvūs biokuro katilai ne tik bereikalingai išaugina šildymo sąskaitas, bet ir teršia aplinką. Tam „stop“ pasakė Rasa Čeberekienė iš Alantos, Molėtų rajono. Pasinaudojusi Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų parama ji pasikeitė seną katilą į aplinkai bei piniginei draugiškesnį.

2685 – tiek gyventojų šiemet Aplinkos projektų valdymo agentūrai (APVA) pateikė paraiškas šilumos siurbliams ir biokuro katilams įsirengti. Iš viso numatyta skirti virš 7 mln. eurų iš ES fondų lėšų seniems ir neefektyviems šildymo katilams pakeisti. Rasa parama jau pasinaudojo ir pernai savo namus Alantoje šildė naujuoju biokuro katilu.

„Turėjau seną savadarbį katilą. Vos tik sužinojusi, kad galiu jį pasikeisti, o dalį išlaidų kompensuos, nedvejojau nė minutės. Užpildžiau paraišką ir netrukus jau galėjau džiaugtis naujo katilo teikiama šiluma. Jau ir anksčiau esu pasinaudojusi ES parama, tik kita priemone – dengiausi namų stogą“, – dalijasi moteris.

Dabar Rasa yra patenkinta, nes ji nebėra nuolatos „pririšta“ prie katilo – gali jį užkurti ir išeiti į darbą, o vakare grįžti dar į šiltus namus.

„Ir anksčiau, ir dabar šildausi malkomis – jų kiekis priklauso nuo žiemos temperatūros. Tačiau 2020 metų pabaigoje įrengtas naujasis katilas kur kas geriau išlaiko šilumą, galiu reguliuoti temperatūrą: sumažinti, palaikyti šilumą“, – pasakoja pašnekovė.

ES parama sušildė namus

R. Čeberekienės teigimu, gautoji ES parama padengė didžiąją dalį katilo ir jo įrengimo išlaidų.

„Tikrai verta ir kitiems įsirengti naują biokuro katilą. ES pagalba – išties vertinga, kodėl gi ja nepasinaudojus?“, – ragindama ir kitus teikti paraiškas sako moteris.

Pasak APVA Nacionalinių programų valdymo departamento direktoriaus Jono Balkevičiaus, per praėjusius metus daugiau kaip 3100 namų ūkių gyvenamųjų namų apšildymui naudotus neefektyvius biokuro katilus pakeitė į efektyvesnius šildymo įrenginius. Už atliktas investicijas jiems buvo išmokėta daugiau kaip 7,6 mln. eurų.

„Dažniausiai gyventojai senus neefektyvius biokuro katilus keičia į šilumos siurblius oras-vanduo (64 proc.) ir 5 klasės reikalavimus atitinkančius biokuro katilus (30 proc.). Ši tendencija pastebima jau ne vienerius metus“, – aiškina jis

Vidutinė išmoka – apie 3 tūkst. eurų

Bendra per 2021 m. pakeistų šildymo įrenginių galia siekia virš 40 MW, o vidutinė vieno projekto kompensacinė išmoka – 2800 eurų. Kompensuojamoji dalis, atsižvelgiant į pasirinktą diegti įrenginį, sudaro apie 50 proc. išlaidų.

„Teikdami paraiškas pagal priemonę „Katilų keitimas namų ūkiuose“ gyventojai investuoja ne tik į efektyvesnį gyvenamųjų namų šildymą, bet ir švaresnę aplinką. Augantis paraiškų kiekis rodo, kad Lietuvos gyventojai puikiai supranta efektyvesnių individualių šilumos gamybos technologijų naudą“, – akcentuoja J. Balkevičius.

Galimybe pasikeisti senus ir neefektyvius katilus dažniausiai naudojasi didžiųjų miestų – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos – gyventojai, bet mažesnių savivaldybių gyventojai taip pat tampa vis aktyvesni.

„Keičiant biokuro katilus, ne tik užtikrinamas taupesnis ir racionalesnis energijos vartojimas nacionaliniu mastu, mažinama oro tarša, tačiau ir sudaromos sąlygos gyventojams sumažinti savo išlaidas šildymui, naudojant efektyviausias šilumos gamybos technologijas“, – komentuoja APVA atstovas.

Nuo priemonės įgyvendinimo pradžios 2019 m. iš viso senus neefektyvius biokuro katilus Lietuvoje į atsinaujinančius energijos išteklius naudojančius šilumos įrenginius pasikeitė virš 7600 namų ūkių. Jiems už atliktas investicijas jau išmokėta daugiau kaip 19,8 mln. eurų.

Nauji kvietimai teikti paraiškas finansavimui gauti įprastai skelbiami iš karto po Naujųjų metų APVA svetainėje.

© LR Finansų ministerija