Internetą įvaldžiusios senjorės: nereikia bijoti mokytis, reikia bijoti nemokėti

Teksto aut. Eglė Cibienė

Skaitmeniniame pasaulyje kaip žuvys vandenyje nardo ne tik jaunesnio amžiaus šalies gyventojai, bet ir senjorai. Apie tai, kaip skaitmeninės žinios pakeitė jų gyvenimus, pasakoja senjorės Natalija Dzičkancienė, tapusi komiko Manto Bartuševičiaus „Youtube“ filmukų žvaigžde, ir Liuda Statkevičienė, su užsienyje gyvenančias vaikais rengianti protmūšius per „Skype“.

„Gebėjimas naudotis šiuolaikinėmis technologijomis senjorams yra būtinybė. Kitaip daug ko netektume – informacijos, bendravimo, pramogų. Dažnai vyresni žmonės jaučiasi vieniši, skundžiasi, kad vaikai išsivažinėję, trūksta bendravimo su jais. Tai juk tereikia išmokti ir galima kalbėtis su vaikais per „Skype“. Kol žmogus mato ir girdi, tai privalo imti telefoną ar kompiuterį į rankas ir mokytis naujų dalykų“, – visus abejojančius ragina L. Statkevičienė.

Ji, kaip ir N. Dzičkancienė, skaitmeninio raštingumo žinių sėmėsi dalyvaudamos Europos Sąjungos fondų finansuotame skaitmeninio raštingumo ugdymo projekte „Prisijungusi Lietuva“.

Kaip senjorė tapo „Youtube“ žvaigžde

Natalijai Dzičkancienei iš Vilniaus skaitmeninis pasaulis niekada nebuvo svetimas. Pagrindinius skaitmeninius įgūdžius ji sako įgijusi jau seniai, tačiau niekada nesustojusi mokytis ir tobulėti.

„Mane nuolat labai skatina anūkės, ragina visur dalyvauti. Jei ko nesuprantu – anūkės taip pat visada paaiškina, pamoko. Neįsivaizduoju savo gyvenimo be technologijų, išmaniuoju telefonu naudojuosi nuolat – namie ar važiuodama troleibusu. Tai labai naudingas prietaisas, ypatingai senjorams“, – įsitikinusi moteris.

Įsigyti išmanųjį telefoną ji įkalbėjo ir vieną žmogų iš savo draugų bei pažįstamų rato.

„Viena draugė galvojo, kad nesugebės išmokt juo naudotis, nes yra per sena, nors jai kiek daugiau nei 70 metų. Šiaip ne taip ją įkalbėjau gal po metų. O dabar ji labai man dėkinga, kad peržengė savo abejones. Sako, kad labiausiai mėgsta klausytis muzikos. Ir ne tik ją, bet ir dar ne vieną pažįstamą paskatinau įsigyti išmanųjį prietaisą“, – šypsosi Natalija.

Pati N. Dzičkancienė dažnai naudojasi socialiniu tinklu „Facebook“, el. bankininkyste, naršo „Pinterest“ programėlėje, yra įsigijusi telefoną iš internetinės parduotuvės „AliExpress“. Viena mėgstamiausių jos veiklų internete – skaityti naujienas portaluose, taip pat ir komentarus po straipsniais.

Visgi mėgstamiausia Natalijos programėlė yra „Instagram“. Šiame socialiniame tinkle ji mėgsta stebėti, kuo užsiima kiti žmonės, dalyvauti organizuojamose konkursuose, komentuoti kitų nuotraukas ir kelti savas.

„Šiame socialiniame tinkle labiausiai mėgstu sekti madų tendencijas, įvairius įžymius žmones, politikus, pavyzdžiui, šalies prezidentą Gitaną Nausėdą. Žinoma, keliu ir įvairias savo nuotraukas“, – pasakoja ponia Natalija.

Būtent „Instagram“ ir suvedė ją su garsiu Lietuvos komiku M. Bartuševičiumi. Komikas pastebėjo energingą moterį ir pakvietė ją filmuotis savo „Youtube“ kanalui kuriamuose vaizdo įrašuose.

„Mantas ieškojo močiutės, kuri galėtų nusifilmuoti jo kuriamuose filmukuose. Aš save laikau ekstremale, todėl be abejonių sutikau su pasiūlymu. Labai dėl to džiaugiuosi, nes man ir labai patiko filmuotis, ir niekada nepraleidžiu progos pabendrauti su jaunimu“, – sako ji.

Rengia protmūšius per „Skype“

Ringauduose (Kauno r.) gyvenančiai L. Statkevičienei skaitmeninės žinios praverčia bene kasdien. Skaitmeninio raštingumo mokymus Ringaudų bibliotekoje baigusi moteris internetu perka bilietus, susiranda muziejų ar koncertų informaciją, bendrauja su vaikais ar anūkais, registruojasi pas gydytojus, moka mokesčius.

Moteris juokiasi, kad iš pradžių visa ta informacija jai buvo tamsus miškas, bet po truputį kompiuterio galimybės ėmė aiškėti ir dabar viskas, kas anksčiau baugino, atrodo paprasta ir savaime suprantama.

„Pagrindine priežastimi pradėti naudoti technologijas tapo glaudus ryšys su anūkais. Jie iš pradžių gyveno Lietuvoje, augo kartu su mumis, tad esame be galo artimi. Kartą vienam anūkui prireikė paaiškinti matematiką ir jis paprašė mano vyro pagalbos. Taip mūsų namuose atsirado „Skype“, kad senelis su anūku galėtų vienas kitą matydami mokytis matematikos“, – šypsosi pašnekovė.

Ponia Liuda užaugino tris dukras, iš kurių dvi su šeimomis šiuo metu gyvena Šiaurės Airijoje, tad pokalbių programėlę „Skype“ ji naudoja bene dažniausiai. Moteris sako, kad vaizdo pokalbių net negalima lyginti su paprastais telefoniniais.

„Matai žmogų, matai jo aplinką, gali ką nors jam parodyti. Net nusiteiki vaizdo pokalbiui kitaip nei paprastam telefoniniam. Būna, kad ir pasigražinu, ir pasišukuoju, ir drabužius dailesnius apsirengiu“, – juokiasi pašnekovė.

L. Statkevičienė labai džiaugiasi karantino metu šeimoje atsiradusia dar viena tradicija – virtualiais protų mūšiais. Ji sako su vyru beveik visada visus protmūšius per televiziją žiūrintys ir vadina proto mūšius kone hobiu.

„Kartą jauniausia dukra pasiūlė, kad visa šeima galėtų šį žaidimą sužaisti. Iš pradžių kai kurie šeimos nariai skeptiškai žiūrėjo, bet netrukus taip įsitraukė, kad kiekvieną šeštadienį tarptautinius proto mūšius per „Skype“ rengėme“, – juokiasi ponia Liuda ir sako, kad jei ne įgytos skaitmeninės žinios, jos didelė ir po pasaulį išsibarsčiusi šeima negalėtų kiekvieną savaitę taip šauniai leisti laiko kartu ir bendrauti.

© LR Finansų ministerija