Pasirinkus saulės energiją, mėnesio elektros išlaidos

Įsivaizduokite, kad esate keturių asmenų šeima, gyvenanti 160 kv. m ploto nuosavame name ir už elektrą per mėnesį mokanti 10 eurų. Atrodo nerealu? Tačiau būtent tokia yra vieno Vilniaus rajono gyventojo, beveik prieš penkerius metus įsirengusio individualią saulės elektrinę, istorija.

Vilniaus rajone gyvenantis Vaidas pasakoja apie saulės elektrinę galvojęs jau labai seniai, o galiausiai ją įsirengė beveik prieš penkerius metus. „Kadangi elektros sunaudojame nemažai, nuolat galvojau, kaip ją atsipiginti. Be to, norėjosi gyventi darniai su gamta ir būti kuo mažiau priklausomam nuo elektros tiekėjų. Domėjausi situacija užsienyje, mačiau, kad ten saulės elektrinės populiarėja žaibiškai, tad supratau, kad ši tendencija netruks ateiti ir į Lietuvą. Na, o paskutinis svertas, nulėmęs apsisprendimą, buvo kaimynas, įsirengęs saulės elektrinę ir vis vardijęs privalumus“, – sako pašnekovas.

Mėnesio elektros išlaidos – 10 eurų

Vyriškis prisimena, kad anksčiau į saulės elektrines daug kas žiūrėjo skeptiškai, nesuprato, kam to reikia, kaip argumentus prieš vardijo nemažas pradines investicijas, ilgą atsipirkimo terminą, neaiškumą, ar elektrinė prigamins pakankamai elektros. Vis dėlto jis teigia pasiskaičiavęs, kad pasinaudojus Europos Sąjungos (ES) fondų lėšomis investicijos nėra neįkandamos, o ir kelerių metų atsipirkimo terminas negąsdino.

„Kadangi saulės elektrą naudoju ne pirmus metus, šiandien galiu drąsiai sakyti, kad 5,5 kW galingumo elektrinė per sezoną prigamina tiek elektros, kad jos mūsų šeimos reikmėms užtenka 11-ai mėnesių. Atiduotos pasaugoti nebelieka maždaug vasarį–kovą, tuomet reikia šiek tiek papildomai pirkti. Nors ir tai ne kasmet – pernai kovą elektros nepirkau, nes mėnuo buvo labai saulėtas ir elektrinė prigamino daugiau, nei sunaudojome“, – teigia Vaidas.

Pašnekovo keturių asmenų šeima žiemos mėnesiais sunaudoja maždaug po 300–400 kWh, vasarą mažiau. Iki saulės elektrinės įsirengimo už elektrą per mėnesį šeima sumokėdavo 30–60 eurų, tačiau Vaidas atkreipia dėmesį, kad tuomet ir elektros kainos buvo gerokai mažesnės.

„Dabar elektros išlaidos yra tiesiog juokingos – 10 eurų per mėnesį, vasarą ir tiek nebūna. Pastaruoju metu, kai visi aplinkui pradėjo skųstis kylančiomis kainomis, aš irgi su nerimu tikrindavau gautas sąskaitas, tačiau suma jose niekada neviršijo 10 eurų“, – tikina Vaidas.

Vilnietis juokauja, kad dabar jis tėra priklausomas nuo oro sąlygų, kurių paveikti negali, bet gali dar daugiau jas įdarbinti savo naudai. Planuose yra saulės elektrinės sugeneruotą elektrą kaupianti baterija. Tiesa, kol kas ji atrodo brangoka, bet ateityje ją įsigyti realu, ypač jei dar bus galimybė pasinaudoti ES lėšomis ar valstybės parama.

„Taip pat galvoju padidinti elektrinės galią. Dabar neturiu elektromobilio ir namo šildymo sistema yra dujinė, bet ateityje greičiausiai važinėsiu elektriniu automobiliu, o atėjus laikui keisti dujų katilą turbūt vietoj jo rinksiuosi šilumos siurblį, tuomet esamos elektrinės galios neužteks ir reikės ją didinti. Dar viliotų ir vėjo elektrinė, nes saulė „nedirba“ visus metus, o vėjas pučia ir vasarą, ir žiemą“, – kalba pašnekovas.

Saulės energiją renkasi dvigubai daugiau gyventojų

Pasak bendrovės „Ignitis“ produkto vadovės Indrės Baltušienės, ES investicijos yra reikšminga paskata. Bendrovės skaičiavimais, pasinaudojus investicijomis į saulės elektrinę atsiperka per maždaug ketverius metus.

„Stebint per 2022 metus daugiau nei dvigubai išaugusį gaminančių vartotojų skaičių – nuo beveik 19 tūkst. iki beveik 43 tūkst., akivaizdu, kad Lietuvos gyventojai mato saulės energijos gamybos vertę ne tik gamtai, bet ir piniginei. Vertinant dabartines elektros kainas, elektros išlaidų sutaupymas yra apie 70–90 proc. Pavyzdžiui, jei už elektrą mokama 28 centai / kWh tarifu, įsigiję saulės elektrinę, mokėsite 6 centus / kWh“, – sako pašnekovė.

I. Baltušienė atkreipia dėmesį, kad įsirengę nuosavą saulės elektrinę arba įsigiję jos dalį nutolusiame saulės parke gyventojai taip pat prisideda ir prie švaresnės aplinkos kūrimo.

„ES investicijos mažina sąskaitas“ – Finansų ministerijos inicijuota komunikacijos kampanija, kuria siekiama visuomenei pristatyti sėkmingai įgyvendintus tvarius energetinius ir renovacijos projektus. Žaliasis kursas, nukreiptas ir į tvarios energetikos skatinimą, yra vienas iš Lietuvos prioritetų, o jau 20 metų Lietuvai teikiamos ES investicijos ne tik skatina žalius pokyčius, padeda įdarbinti saulę ir vėją, šildymui naudoti energetiškai efektyvesnius įrenginius, bet ir leidžia džiaugtis mažesnėmis sąskaitomis.