Ketvirtą šimtmetį skaičiuojančią Panemunės pilį galima rasti Lietuvos Respublikos piliečio paso viduriniame atvarte arba kelyje Jurbarkas-Kaunas. Anksčiau tai buvo LDK didikų namai ir pasipriešinimo Rusijos imperijai simbolis. Dabar gyvybe pulsuojanti pilis traukia istorijos mėgėjus, šiuolaikinio meno gurmanus, išskirtinės vietos savo šventei ieškančius gyventojus ir oficialių vizitų organizatorius.

Pasaulio vandenynuose dėl įvairių priežasčių nuolat mažėja žuvų ir jūros gėrybių, todėl vis didesnis dėmesys krypsta į akvakultūros ūkius. Krevetės uždaruose baseinuose prieš kelerius metus pradėtos auginti ir Lietuvoje. Tuo užsiima tiek mokslininkai, tiek verslininkai, jau tiekiantys „lietuviškas“ krevetes į prekybos centrus ir restoranus.

Namų šildymui naudojami seni ir nebeefektyvūs biokuro katilai ne tik bereikalingai išaugina šildymo sąskaitas, bet ir teršia aplinką. Tam „stop“ pasakė Rasa Čeberekienė iš Alantos, Molėtų rajono. Pasinaudojusi Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų parama ji pasikeitė seną katilą į aplinkai bei piniginei draugiškesnį.

Esame įpratę girdėti apie naujausius medicinos laimėjimus užsienio šalyse. Tačiau kuo didžiuotis turime ir Lietuvoje. Neinvazinės prostatos vėžio diagnostikos srityje dirbanti įmonė „Diagnolita“ sukūrė prostatos vėžį galintį nustatyti tyrimą iš šlapimo.

Skaitmeniniame pasaulyje kaip žuvys vandenyje nardo ne tik jaunesnio amžiaus šalies gyventojai, bet ir senjorai. Apie tai, kaip skaitmeninės žinios pakeitė jų gyvenimus, pasakoja senjorės Natalija Dzičkancienė, tapusi komiko Manto Bartuševičiaus „Youtube“ filmukų žvaigžde, ir Liuda Statkevičienė, su užsienyje gyvenančias vaikais rengianti protmūšius per „Skype“.

Augant elektronikos gaminių naudojimui vis svarbesnis tampa klausimas, kur šiuos gaminius dėti jiems atitarnavus savo laiką. Paskaičiuota, kad 2021 m. pasaulyje susidarė virš 57 mln. tonų elektronikos atliekų – daugiau kaip 7 kg vienam žmogui. Ekspertams ieškant inovatyvių sprendimų kuo tvaresniam tokių atliekų perdirbimui išeitį siūlo ir Lietuvos mokslininkai – jų sukurta technologija siūloma pasauliui.

Visi žinome, kad priklausomybės griauna gyvenimus. Bet kai kuriems tuos griuvėsius pavyksta ir atstatyti. Tai padaryti pavyko ir dviem mūsų pasakojimo herojams – Nijolei ir Deividui (red. past. abiejų vardai pakeisti).

Lietuvoje apie 9 proc. 25–64 m. amžiaus žmonių neturi vidurinio išsilavinimo, rodo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenys. Tai dažnai tampa pagrindine priežastimi, dėl kurios šiems žmonėms sudėtinga susirasti norimą darbą. Todėl prisiminti ir realybėje įgyvendinti posakį „mokytis niekada nevėlu“ ryžtasi ir vidutinio bei vyresnio amžiaus gyventojai.

Pušų spyglių arbatos receptas, rytinių mankštų pratimai, per maudynes rudenėjančiame ežere pasisemta energija, noras gyventi sveikiau – tokias lauktuves iš senjorų sveikatingumo stovyklos parsivežė ukmergiškės Roma Morkūnienė ir Vacė Ignatavičienė. Moterys sutaria, kad nesvarbu, kiek žmogui metų, niekada nevėlu gyvenimo būdą keisti į sveikesnį.

Visuomenėje vis dar įsitvirtinęs požiūris, jog vienos profesijos yra perspektyvesnės nei kitos. „Iš meno negyvensi“, „menininkas – ne profesija“ – tokius žodžius tenka išgirsti pasirinkusiems meno pakraipos studijas. Visgi Vilniaus dailės akademijos (VDA) studentai savo kūrybą vis dažniau paverčia ne tik išskirtiniu, bet ir sėkmingu verslu.

Dzūkijoje esantis Matuizų kaimas – gyvas įrodymas, jog mažesniosios šalies gyvenvietės nenusileidžia didmiesčiams savo energija ir noru gyventi gražiai. Jų gyventojai nesijaučia antra ar „kita“ Lietuva, atvirkščiai – čia nėra masinio tuštėjimo, didelio darbo vietų ar laisvalaikio veiklų trūkumo.

Paprastai visos medicininės paslaugos daugeliui žmonių pasiekiamos ganėtinai nesunkiai, tačiau daliai gyventojų net ir elementari būtinoji pagalba, tokia kaip ėduonies gydymas, dažniausiai tampa neįmanoma misija. „Ta paslauga Dievo dovanota“, – sako Aldona Kustova apie dvejus metus vykusį projektą, kurio metu odontologinės paslaugos neįgaliesiems buvo teikiamos namuose.