Visi žinome, kad priklausomybės griauna gyvenimus. Bet kai kuriems tuos griuvėsius pavyksta ir atstatyti. Tai padaryti pavyko ir dviem mūsų pasakojimo herojams – Nijolei ir Deividui (red. past. abiejų vardai pakeisti).

Lietuvoje apie 9 proc. 25–64 m. amžiaus žmonių neturi vidurinio išsilavinimo, rodo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenys. Tai dažnai tampa pagrindine priežastimi, dėl kurios šiems žmonėms sudėtinga susirasti norimą darbą. Todėl prisiminti ir realybėje įgyvendinti posakį „mokytis niekada nevėlu“ ryžtasi ir vidutinio bei vyresnio amžiaus gyventojai.

Pušų spyglių arbatos receptas, rytinių mankštų pratimai, per maudynes rudenėjančiame ežere pasisemta energija, noras gyventi sveikiau – tokias lauktuves iš senjorų sveikatingumo stovyklos parsivežė ukmergiškės Roma Morkūnienė ir Vacė Ignatavičienė. Moterys sutaria, kad nesvarbu, kiek žmogui metų, niekada nevėlu gyvenimo būdą keisti į sveikesnį.

Visuomenėje vis dar įsitvirtinęs požiūris, jog vienos profesijos yra perspektyvesnės nei kitos. „Iš meno negyvensi“, „menininkas – ne profesija“ – tokius žodžius tenka išgirsti pasirinkusiems meno pakraipos studijas. Visgi Vilniaus dailės akademijos (VDA) studentai savo kūrybą vis dažniau paverčia ne tik išskirtiniu, bet ir sėkmingu verslu.

Dzūkijoje esantis Matuizų kaimas – gyvas įrodymas, jog mažesniosios šalies gyvenvietės nenusileidžia didmiesčiams savo energija ir noru gyventi gražiai. Jų gyventojai nesijaučia antra ar „kita“ Lietuva, atvirkščiai – čia nėra masinio tuštėjimo, didelio darbo vietų ar laisvalaikio veiklų trūkumo.

Paprastai visos medicininės paslaugos daugeliui žmonių pasiekiamos ganėtinai nesunkiai, tačiau daliai gyventojų net ir elementari būtinoji pagalba, tokia kaip ėduonies gydymas, dažniausiai tampa neįmanoma misija. „Ta paslauga Dievo dovanota“, – sako Aldona Kustova apie dvejus metus vykusį projektą, kurio metu odontologinės paslaugos neįgaliesiems buvo teikiamos namuose.