„Žalias“ ūkininkas iš Biržų džiaugiasi mažesnėmis sąskaitomis: naudojasi vėjo ir saulės energija, diegia tvarius sprendimus

Biržų rajono ūkininkas Kęstutis Armonas dar prieš 12 metų atsigręžė į žaliąją energetiką ir pasirinko tvarumo kryptį: vienas pirmųjų šalyje pasistatė vėjo jėgainę, namų reikmėms naudoja saulės energiją, o sėklininkystės ūkio produkciją džiovina grūdų atliekų skleidžiama šiluma. Prieš dešimtmetį priimtas sprendimas šiandien leidžia ne tik sutaupyti, bet ir papildomai užsidirbti.

„Pasiryžau įdarbinti vėją ir saulę, nes man rūpi ekologija, aplinkosauga ir tvarumas – tai ne tik atitinka mano paties vertybes, bet ir yra draugiškas sprendimas piniginei. Po nepriklausomybės atkūrimo man teko lankytis pas ūkininkus Švedijoje ir Danijoje. Ten pirmą kartą ir pastebėjau, kad šalia ūkio galima turėti ir vėjo jėgainę. Skandinavijos ūkininkai mane patikino, kad tai ne tik žalias sprendimas, aprūpinantis ūkį reikalinga energija, bet ir finansiškai patraukli investicija, leidžianti sumažinti sąskaitas ir užsidirbti papildomai. Tada ir kilo suvokimas, kad reikia mažinti iškastinio kuro naudojimą ir naudoti tai, kas atsinaujina. Taip pat labai mėgstu naujoves. Kalbant apie ūkininkavimą, visada norisi būti vienu žingsniu toliau nei kiti, o tokie sprendimai tikrai stumia į priekį“, – pasakoja sėklininkyste ir daržininkyste užsiimantis K. Armonas.

Jis priduria, kad ūkio produkcijos džiovinimas grūdų atliekomis padeda išvengti gamtai žalingo dyzelino naudojimo.

„Ūkyje turime džiovyklą, kuriai naudojame visas išmalas – tai, kas lieka po grūdų valymo. Jas sudeginus išsiskiria šiluma, kurią naudojame džiovindami grūdus. Taip pat mažiname trąšų kiekį, naudojame ekologinius preparatus. Stengiamės, kad dirvožemis liktų kuo gyvesnis ir tarnautų ne tik mums, bet ir kitoms kartoms. Tai tuo pačiu leidžia sumažinti ūkio išlaidas“, – apie kitus aplinkai draugiškus sprendimus ūkyje pasakoja pašnekovas.

Vėjas ir saulė

Papildomas pajamas šeimai generuoja elektros tinklams fiksuota supirkimo kaina parduodama vėjo jėgainės gaminama energija.

„Prieš 12 metų mūsų ūkio valdose išdygo 250 kW galios vėjo jėgainė. Jai pastatyti pasinaudojau Europos Sąjungos (ES) fondais, kurie padengė 50 proc. išlaidų. Per metus vėjo jėgainė vidutiniškai pagamina 400 tūkst. kWh energijos – pernykščiai metai buvo rekordiniai, jėgainė sugeneravo net 450 tūkst. kWh energijos. Tuo metu mūsų ūkio metinis energijos poreikis siekia 10-15 tūkst. kWh. Realiai pagaminame 40 kartų daugiau energijos, nei reikia ūkiui. Vėjo jėgainė man atsipirko per 8 metus, tai reiškia, kad ketverius ji jau sukasi pelningai. Negana to, šį rugpjūtį suėjo ir terminas, su kuriuo kartu baigėsi apribojimas pagaminamą energiją naudoti ir parduoti savo nuožiūra“, – dalijasi istorija K. Armonas.

Namų ūkio reikmėms padengti ūkininkas naudoja saulės energiją – ant gyvenamojo namo stogo prieš penkerius metus jis įsirengė 10 kW saulės elektrinę. „Saulės elektrinę taip pat įsigijau pasinaudodamas ES investicijomis, kurios kompensavo trečdalį išlaidų. Pagaminamos energijos kiekis priklauso nuo saulėtų dienų – per metus saulės elektrinė mums sugeneruoja 7-8 tūkst. kWh. To visiškai užtenka namų poreikiams, kuriems per mėnesį sunaudojame maždaug 500 kWh. Skaičiuoju, kad saulės elektrinė šiemet jau mums atsipirko. Tai tikrai vertingas dalykas, kuris padeda sutaupyti. Kadangi kaime šią naujovę įsirengiau pirmasis, savo pavyzdžiu „užkrėčiau“ ir dar du kaimynus“, – kalba ūkininkas iš Biržų rajono.

Ragina netingėti

K. Armonas sako ES fondų investicijas vertinantis itin teigiamai ir ragina kitus ūkininkus pasinaudoti šia galimybe tapti „žalesniais“ ir džiaugtis mažesnėmis sąskaitomis.

„Reikia nebūti aptingusiems ir pasinaudoti šia galimybe. Žinoma, yra įvairių priežasčių, tačiau kartais tereikia noro ir šiek tiek pastangų. Taip pat patarčiau ilgai nedelsti, nes kas kurį laiką vis pasigirsta siūlymų atsisakyti lengvatinio dyzelino žemdirbiams. Tada ūkininkai ima dejuoti, kad niekas nepasiūlo alternatyvų, bet jos yra – tereikia investuoti į tvarius sprendimus jau šiandien. Aš tai padariau prieš kurį laiką ir galiu džiaugtis, kad šiandien šie sprendimai atsipirko finansiškai. Pavyzdžiui, nenaudoju krosninio kuro, tokiu būdu ne tik sutaupau, bet ir esu geresnis aplinkai. Paprasčiausiai reikia intensyviau domėtis galimybėmis ir jas diegti savo ūkiuose nebijant rizikos“, – tvirtina ūkininkas.

 

„ES investicijos mažina sąskaitas“ – Finansų ministerijos inicijuota kampanija, kuria siekiama visuomenei pristatyti sėkmingai įgyvendintus tvarius energetinius ir renovacijos projektus. Žaliasis kursas, nukreiptas ir į tvarios energetikos skatinimą, yra vienas iš Lietuvos prioritetų, o jau 20 metų Lietuvai teikiamos ES investicijos ne tik skatina žalius pokyčius, padeda įdarbinti saulę bei vėją, šildymui naudoti energetiškai efektyvesnius įrenginius, bet ir leidžia džiaugtis mažesnėmis sąskaitomis.

© LR finansų ministerija