„Rokiškio sūrio“ planuose – ir vandens šildymas Rokiškio gyventojams

Teksto aut. Saulė Bakšė

Pasauliui vis garsiau kalbant apie klimato kaitos padarinių mažinimą ir Europai bei Lietuvai pasukus Žaliojo kurso kryptimi, atsinaujinantys energijos ištekliai (AEI) tampa vis aktualesni. Pasakojame apie dvi Lietuvos įmones, įsidiegusias AEI sprendimus ir patyrusias, kaip tai apsimoka.

Pieno perdirbimo įmonėje „Rokiškio sūris“ buvo pirmą kartą Lietuvoje įdiegtas inovatyvus vanduo-vanduo šilumos siurbliais pagrįstas šilumos gamybos sprendimas, kuris panaudoja likutinę energiją – vandens nuotekų šilumą. Įmonė pasinaudojo Europos Sąjungos (ES) fondų priemone „Atsinaujinantys energijos ištekliai pramonei LT+“.

„Gamindama sūrius įmonė sugeneruoja daug nuotekų, kurių temperatūra siekia maždaug 30 laipsnių Celsijaus. Valymo įrenginiams išvalius nuotekas, jos išleidžiamos į gamtą, tačiau jo temperatūra yra aukštesnė nei natūralių telkinių. Šilumos siurblio pagalba perteklinę nuotekų šilumos energiją surenkame ir panaudojame gamyboje. Tokiu būdu šildome vandenį plaudami įrengimus, šildome pieną prieš jį užraugiant“, – komentuoja „Rokiškio sūris“ direktorius Dalius Trumpa.

Planuose – rokiškiečių vandens šildymas

Įmonės vadovo teigimu, anksčiau visą gamybai reikalingą šilumą garo pavidalu tekdavo pirkti iš Rokiškio šilumos tinklų, priklausančių „Panevėžio energijai“. Įsirengus šilumos siurblį, įmonė perka kur kas mažiau energijos, tuo pačiu Rokiškio šilumos tinklai, gamindami mažiau energijos, atitinkamai daro mažesnį poveikį aplinkai.

„Virš 10 proc. mums reikalingos energijos sugeneruoja šilumos siurblys. Atėmus jo paties veikimui reikalingą energiją, lieka 6-7 proc. Kadangi mūsų įmonė energijos sunaudoja išties nemažai, tai susidaro dideli kiekiai – sutaupome 2500 megavatų (MW) šilumos energijos per metus“, – skaičiuoja „Rokiškio sūris“ vadovas.

Šilumos siurblių sistema įmonėje įdiegta 2020 metų pabaigoje. D. Trumpos teigimu, įmonė ir anksčiau svarstė apie šilumos siurblius ir dėl jų bendravo su savo verslo partneriais, tačiau įmonei tai buvo per brangi investicija.

„Jei ES paramos nebūtų, šiandien neturėtume šilumos siurblio. Nebūtume dar ryžęsi investuoti tokios sumos. Tačiau su ES fondų pagalba šios sistemos atsiperkamumas kur kas trumpesnis. Be to, mus paskatino ir ES bei Lietuvos politikos pasukimas Žaliojo kurso kryptimi“, – sako verslininkas.

D. Trumpa šį projektą vadina pasisekusiu, o ateities planuose – net ir vandens šildymas vasaros metu Rokiškio gyventojams.

„Vasarą neturime, kur dėti sugeneruotos šilumos, tad ja galėtume pasidalinti su Rokiškio miestu ir pasirūpinti gyventojų karštu vandeniu. Tačiau tam reikia bendro sutarimo su „Panevėžio energija“, – atskleidžia jis.

Ant medžio apdirbimo įmonės stogo – saulės elektrinė

Ąžuolo grindų, durų ir laiptų gamyba užsiimančios „Ecowood“ įmonių grupės vadovo Giedriaus Leliūgos teigimu, efektyvus energijos vartojimas ir gamtosauginiai klausimai visada buvo viena iš pagrindinių įmonės dėmesio sričių.

„Mintis įrengti saulės elektrinę kilo ieškant būdų, kurie padėtų sumažinti gamybos sąnaudas ir prisidėti prie klimato kaitos mažinimo. ES fondų priemonė tapo puikiu įrankiu įgyvendinti įmonės tikslus. Bendromis įmonės ir ES fondų lėšomis buvo pradėtas įgyvendinti ambicingas projektas – 2020 metais ant „Ecowood“ pastato stogo ir žemės buvo įrengta bei veiklą pradėjo saulės elektrinė“, – sako jis.

Pasak įmonės vadovo, domėtis alternatyviais energijos šaltiniais privertė tai, kad elektros energija sudaro žymią gamybos sąnaudų dalį.

„Radome sprendimą, tinkamą mums ir mūsų klientams, daug dėmesio skiriantiems tvarumui – tai saulės elektrinė. Jos statyba truko apie 6 mėnesius, į projektą iš viso investuota apie 670 tūkst. eurų“, – aiškina G. Leliūga.

Pasigamino penktadalį reikalingos elektros

Per paskutinius 2 metus saulės elektrinės pagalba įmonė pasigamino 19 proc. savo metinio elektros energijos poreikio. Vasaros mėnesiais elektrinė pagamina apie 40 proc. reikalingos energijos. Anot „Ecowood“ vadovo, likusi elektros energija perkama taip pat „žalia“.

„Saulės elektrinė išlaidas už elektros energiją sumažino 22-iem proc. Brangstant elektros energijai, šis procentas tik auga“, – pažymi jis.

Verslininko tvirtinimu, šis projektas yra svarbus ne tik dėl ekonominės naudos. Tokiu būdu prisidedama ir prie klimato kaitos pasekmių mažinimo.

„Suprantame, kad pasauliniu mastu tai labai mažas žingsnis, bet be tokių nedidelių projektų nebūtų ir esminio lūžio. Kita priežastis, kodėl pasirinkome AEI – vidinė kompanijos kultūra ir siekis efektyviai bei tvariai vystyti verslą. Šis projektas nebuvo tarsi iš niekur, mūsų veikla orientuota į atsakingą gamtos resursų panaudojimą ir įtakos aplinkai mažinimą. Toliau mąstome, kaip atsakingą požiūrį įdiegti ir kitose srityse“, – dalijasi G. Leliūga.

Savo veiklai įmonė naudoja medieną iš FSC (angl. Forest Stewardship Council) sertifikuotų, t. y. atsodinamų miško plotų. Be to, patys darbuotojai kasmet renkasi medelių sodinimo akcijai. Vadovo teigimu, pagarbus ir atsakingas žaliavos panaudojimas, gilus suvokimas, kad iš gamtos galima imti tik taupiai ir pagarbiai – įmonės veiklos principas ir vertybė.

„Šis principas leidžia diegti įmonėje kultūrą, kur švaistymui nėra vietos. Kiekvienais metais investuojame į medienos apdirbimo mašinų ir įrangos modernizavimą. Tai leido sumažinti medienos atliekas iki minimumo – iš medienos atliekų gaminame briketus. Antrame plane lieka ekonominis efektas, nes briketai parduodami. Apskritai efektyvus žaliavų, tiekimo, gamybos procesų valdymas leidžia užtikrinti konkurencingumą rinkoje bei garantuoti kokybę klientui“, – komentuoja G. Leliūga.

ES investicijos į energetikos projektus 2014–2020 metais buvo skaitlingiausios ir siekė net 512,3 mln. eurų. Šiuo laikotarpiu iš viso buvo 15 energetikos krypties ES investicinių priemonių. Daugiausiai baigtų ir įgyvendinamų projektų yra pagal priemonę „Atsinaujinantys energijos ištekliai pramonei LT+“ – net 171 projektas.

© LR Finansų ministerija