Šalia vilniečių pamėgtos smėlio kopos įsikūrusios radioaktyviųjų atliekų saugyklos nebeliks
Teksto aut. Saulė Bakšė
Prie Maišiagalos esantys miškai garsėja grybais, o viename jų esanti Bartkuškio kopa yra itin mėgstama ir lankoma vilniečių. Tačiau šiame įstabiame gamtos kampelyje yra ir ne tokių patrauklių objektų – dar sovietmečiu įkurta radioaktyviųjų atliekų saugykla.
Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų saugykla (RAS) yra unikalus objektas – tai 200 kubinių metrų talpos 3 metrų gylio monolitinis gelžbetonio rūsys, įrengtas Širvintų rajono Bartkuškio miške. Jis toks vienintelis Lietuvoje, tačiau nevienintelis pasaulyje. Tokios saugyklos buvo statomos Sovietų Sąjungos buvusiose šalyse, mums artimiausia – Estijoje.
Negana to, kad žemės paviršiuje įrengti inžineriniai barjerai negali užtikrinti ilgalaikės apsaugos nuo radionuklidų sklaidos, netoliese nuo saugyklos yra Bartkuškio telmologinis draustinis ir Kernavės kultūrinis rezervatas.
„Kodėl buvo pasirinkta būtent ši vieta? Matyt, dėl to, kad buvo arti Vilniaus miesto, nors radioaktyviosios atliekos čia buvo vežamos ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Gardino srities Baltarusijoje bei Kaliningrado, iš pramonės įmonių, mokslo tyrimų centrų, taip pat ir iš karinių objektų. Šią vietą turime sutvarkyti tam, kad nepaliktume nepelnytos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo naštos ateities kartoms“, – atkreipia dėmesį Maišiagalos RAS eksploatavimo nutraukimo projekto vadovas dr. Gintautas Klevinskas.
Siekiant apsaugoti aplinką nuo potencialios grėsmės, radioaktyviosios atliekos iš saugyklos bus išimtos ir sutvarkytos, o saugyklos teritorijai bus panaikinta kontrolė radiaciniu požiūriu. Numatoma, kad radioaktyviosios atliekos bus išimtos ir išvežtos į Ignalinos atominės elektrinės (IAE) saugyklas išimtos iki 2023-ųjų rudens, pasitelkiant Europos Sąjungos investicijas. Maišiagalos RAS teritorija po atliekų išvežimo bus sutvarkyta ir ateityje galės būti naudojama kitoms reikmėms.
Nebeliks branduolinės energetikos objekto statuso
Lietuvoje turime daug branduolinės energetikos objektų: IAE, panaudoto branduolinio kuro saugyklas, radioaktyviųjų atliekų rūšiavimo ir tvarkymo įrenginius, saugyklas ir pan. Tam, kad būtų užtikrinta sauga, Lietuvoje galiojančiuose Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir Branduolinės saugos įstatymuose yra nustatyti reikalavimai bei kontrolės priemonės.
Pasak Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos (VATESI) viršininko pavaduotojo radioaktyvių medžiagų kontrolės klausimais Dariaus Lukausko siekiant įgyvendinti Maišiagalos RAS eksploatavimo nutraukimo darbus 2019–2020 metais IAE vykdė parengiamuosius darbus ir derino licencijai gauti reikalingus saugą pagrindžiančius dokumentus – 2021 m. gegužės 13 d. buvo išduota saugyklos eksploatavimo nutraukimo licencija.
„Visos Lietuvoje esančios radioaktyviosios atliekos turi būti sutvarkytos pagal šiuolaikinius radioaktyviųjų atliekų tvarkymo reikalavimus. Maišiagalos saugykloje trumpaamžės ir ilgaamžės atliekos buvo kaupiamos toje pačioje vietoje tad jas reikės išimti, išvežti į Ignalinos AE teritorijoje esančius radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginius, bei ten jas sutvarkyti pagal nustatytus reikalavimus“, – sako D. Lukauskas.
Projekto vadovas dr. G. Klevinskas sako, kad šių metų balandžio 5 d. pavyko pasirašyti sutartį su statybos darbų rangovu, kuris per vienerius metus turės įrengti atitinkamą infrastruktūrą Maišiagalos RAS griovimo darbams atlikti.
„Saugyklos rūsyje sukaupta apie 120 kubinių metrų atliekų – mes jas turime išimti, sudėti į atitinkamas pakuotes, kad jas būtų galima transportuoti ir išvežti į IAE saugyklas, kur jos bus galutinai sutvarkytos atsiradus radioaktyviųjų atliekų atliekynams“, – aiškina jis.
Anot eksperto, infrastruktūros įrengimas – itin atsakingas darbas norint sutvarkyti saugyklos teritoriją ir panaikinti jos branduolinės energetikos objekto statusą. Tam reikia pastatyti kesoną – tai lengvų konstrukcijų statinys, kuriame įrengtos įvairios sistemos, atliekų išėmimo metu užtikrinsiančios, kad procesas bus atliekamas saugiai, nekenkiant nei aplinkai, nei gyventojams. Kesone bus įrengtos radiacinės kontrolės, ventiliacijos ir kitos priemonės, bus vykdomas aplinkos monitoringas, taip pat radioaktyviųjų atliekų išėmimo darbai bus atliekami ir nuotolinių mechanizmų pagalba, pavyzdžiui, su griovimo robotu.
„Gera žinia yra ta, kad turime išlikusius įrašus nuo 1964 m., kada ši saugykla buvo pradėta eksploatuoti, iki pat 1989 m., kai ji buvo uždaryta. Registravimo knygose nurodyta, kokios ir kokių savybių turinčios atliekos buvo gabenamos. Vienas didžiausių iššūkių – nežinome dabartinės atliekų būklės. Tai pamatysime tik atidarę rūsį“, – atkreipia dėmesį dr. G. Klevinskas.
Taikoma tarptautinė praktika
Ekspertas pasakoja pagal Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) techninio bendradarbiavimo nacionalinį projektą neseniai su kolegomis lankęsis pas specialistus Vengrijoje – jie prieš dešimtmetį įgyvendino panašų projektą.
„Turėjau galimybę pasitikrinti, ar mūsų planuojamos veiklos atitinka tarptautinę praktiką. Ekspertų vertinimu, taip, todėl darome prielaidą, kad mūsų projektas bus toks pat sėkmingas kaip ir vengrų“, – teigia jis.
Kitų metų balandį prasidės radioaktyviųjų atliekų ir užteršto grunto išėmimo procesas, tačiau atliekų išvežimu tuo projektas nepasibaigs. Kad būtų panaikinta kontrolė radiacijos ir fizinės saugos požiūriu ir aikštelę būtų galima naudoti bet kuriems kitiems tikslams, reikės atlikti radiologinius tyrimus – tiek dirvožemio, tiek vandens, tiek ir kitų komponentų.
„Tarp paskutiniųjų darbų – trijų hektarų Maišiagalos RAS aikštelės rekultivavimas. Išardytą saugyklos duobę užpildysime švariu gruntu. Žinoma, tai nereiškia, kad visa aikštelė yra užteršta. Vadovaujamės konservatyvumo principu ir darome prielaidą, kad aplink rūsį esantis gruntas teoriškai gali būti užterštas“, – reziumuoja dr. G. Klevinskas.
D. Lukausko teigimu, prieš panaikinant pernai IAE išduotą licenciją, reikės įvertinti atliktų radiologinių tyrimų rezultatus ir kitus rodiklius, atlikti reikiamus patikrinimus.
„Atlikus visus radioaktyviųjų atliekų tvarkymo darbus, turime gauti paraišką licencijai panaikinti ir įvertinti radiologinių tyrimų rezultatus bei gautas išvadas, peržiūrėti parengtas ataskaitas. Tik tada Maišiagalos saugyklos aikštelė galės būti naudojama kitai veiklai be jokių radiacinės saugos apribojimų“, – komentuoja VATESI viršininko pavaduotojas.
Nors į saugyklą atliekos nebededamos, nuo 1994 m. yra vykdomas nuolatinis Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų saugyklos aplinkos užterštumo stebėjimas. Aplinkai šalia saugyklos stebėti išgręžta dešimt gręžinių, iš jų sistemingai imami gruntinio vandens mėginiai ir vertinama, ar saugykloje esančių radionuklidų nepatenka į gruntinius vandenis.