Maža šalis – didelė misija: į kosmosą kyla Lietuvoje kuriami palydovai

Teksto aut. Eglė Cibienė

Palydovų svarbą ir naudą labai aiškiai parodė Rusijos karas Ukrainoje. Karo pradžioje pradėjus strigti internetui Ukrainoje, į šalies pagalbos prašymą atsiliepė JAV kompanija „SpaceX“, kurios daugiau kaip 2 tūkst. palydovų tinklas teikia patikimą interneto ryšį. Bučos žudynių vaizdų tikrumą taip pat patvirtino palydovinės nuotraukos. Nors tokius darbus atlieka ne Lietuvoje sukonstruoti palydovai, tačiau mūsų šalyje taip pat „gimsta“ keletą kartų per metus į kosmosą kylantys mažieji palydovai.

„Palydovus, arba palydovines platformas, galima palyginti su transporto priemone: jei joje bus sėdynės, ji vežios žmones, jei bus įrengta medicininė įranga, ji taps greitosios medicinos pagalbos automobiliu. Taip ir palydovinės platformos – nuo jose papildomai įdedamų įrenginių priklauso, ką darys palydovas, pavyzdžiui, fotografuos ar filmuos Žemę iš kosmoso, teiks mobilųjį ryšį ir panašiai“, – sako bendrovės „NanoAvionics“ Rinkodaros vadovė Vaida Karaliūnaitė.

Kaina – keli milijonai

Palydovo gamyba gali trukti nuo keleto mėnesių iki kelerių metų. Iš pradžių parengiamas pradinis palydovo dizainas, kuris, derinant su kliento poreikiais, tobulinamas iki reikalingo varianto. Užtvirtinus šį ilgiausiai trunkantį etapą ir patvirtinus pasiruošimą gaminti vyksta gamyba, trunkanti apie porą mėnesių. Po to laukia 1,5-2 mėn. trukmės testavimai.

„Šiame etape palydovas testuojamas specialioje kameroje, kur panašios į orbitos sąlygos, kratomas ant specialių platformų atkuriant sąlygas raketoje, kurioje palydovas patiria didelius šokus ir vibracijas. Testus „išlaikęs“ palydovas laikomas paruoštu“, – pasakoja Organizacijos plėtros vadovas Tomas Viskontas ir priduria, kad laiko sutrumpinimai testuojant neįmanomi net jei palydovas panašus į gamintus anksčiau, nes tai būtina siekiant nustatyti ir ištaisyti klaidas. 

Skiriasi palydovai, techniniai reikalavimai jiems, skiriasi ir jų kainos.

„Palydovas gali būti ir mažas, 10 cm3 kubas, ir daugiau kaip 100 kg sveriantis įrenginys , tad ir jų kainos gali svyruoti nuo 50 tūkst. iki 3-4 mln. eurų. O visos misijos kaina gali siekti keletas milijonų eurų“, – aiškina V. Karaliūnaitė.

Kitas žingsnis – palydovų spiečiai

Įmonės steigėjai universitete studijavo aeronautikos inžineriją, stažavosi NASA ir ten kilo idėja sukurti ir iškelti į kosmosą pirmą lietuvišką palydovą. Tuo pačiu metu tą pačią idėją vystė ir kita komanda, tad į kosmosą 2014 m. buvo paleisti du pirmieji lietuviški palydovai. Pirmasis palydovas „LituanicaSAT-1“ fotografavo Žemę iš kosmoso bei transliavo Prezidentės Dalios Grybauskaitės sveikinimą lietuviams pasaulyje.

Šiandien „NanoAvionics“ yra ne tik viena iš pasaulyje pirmaujančių mažųjų palydovų gamintojų, bet ir palydovinių misijų partnerė: kuria ir gamina palydovus, integruoja jų naudingąjį krovinį, testuoja, su partnerių pagalba paleidžia palydovus į kosmosą, teikia jų valdymo paslaugas.

Augti bendrovei padėjo pagal Europos Sąjungos investicijų programą įgyvendintas projektas, leidęs aplankyti daugiau parodų, potencialiems pirkėjams pristatyti savo produktus, paskatinti plėtrą.

Laukiamiausiu artimiausios ateities įvykiu V. Karaliūnaitė vadina bendradarbiavimo su JAV Aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) rezultatą – palydovinės nanoplatformos iškėlimą į kosmosą. Lietuvoje sukurta palydovinė platforma bus naudojama išbandant išsiskleidžiančias saulės bures, kurios leistų judėjimui kosmose išnaudoti saulės šviesą.

„Palydovas jau iškeliavęs į NASA, ten vykdomi papildomi testai, šiais metais jis turėtų pakilti į kosmosą. Palydove yra integruota keletas kamerų, kurios filmuos besiskleidžiančią burę. Šios plotas siekia 75 m2, tad turėtų būti labai įdomus vaizdas, kurio nekantriai laukiame“, – tikina pašnekovė.

Ji skaičiuoja, kad šiemet į kosmosą iš viso turėtų pakilti 15 įmonėje pagamintų palydovų, 3 iš jų jau paleisti sausį, dar trys – balandžio pradžioje. Palydovo skrydis į kosmosą yra svarbus įvykis ir gamintojams, ir užsakovams, nes būtent tada prasideda tikrasis palydovo „gyvenimas“.

Artimiausios ateities planuose – nebe vien pavienių palydovų, o ir jų spiečių gamyba. „Palydovų spiečius – tai nuo keliolikos iki kelių šimtų ar net tūkstančių vienai misijai pritaikytų palydovų. Pakilę į kosmosą jie išsiskirsto į skirtingas vietas ir tarsi tinklas apgaubia Žemės rutulį. Taip vienu metu visi gali atlikti vieną ir tą pačią užduotį, pavyzdžiui, filmuoti“, – kalba V. Karaliūnaitė.

© LR Finansų ministerija