Lietuvių gamybos lengviausi pasaulyje elektriniai autobusai keleivius žavi tyla

Teksto aut. Eglė Cibienė

Klaipėdos gyventojus ir svečius po miestą jau antrus metus vežioja du elektriniai autobusai, nuo 2020 m. pavasario gatvėmis nuriedėję kone 250 tūkst. kilometrų. Šios ekologiškos ir netaršios transporto priemonės „gimė“ Lietuvoje – jas eksperimentuodami sukūrė mūsų šalies gamintojai ir mokslininkai. Uostamiesčio autobusų parko atstovų teigimu, šie autobusai – pirmas žingsnis link ekologiško ir tvaraus miesto viešojo transporto.

„Elektriniai autobusai yra mūsų ateitis. Dėl to prieš porą metų pirmieji Lietuvoje įsigijome 12 metrų ilgio elektrinius lietuviškus autobusus. Tai tik pirmasis žingsnis autobusų parko elektrifikavimo link – miesto strategija yra tokia, kad per artimiausią dešimtmetį Klaipėdos gatvėse turi atsirasti daugiau kaip 50 naujų elektrinių autobusų“, – komentuoja bendrovės „Klaipėdos autobusų parkas“ generalinis direktorius Vaidas Ramanauskas.

Pradžia – senas troleibusas

Uostamiestyje keleivius jau vežiojančių elektrinių autobusų gamintojos įmonių grupės „Vėjo projektai“ generalinio direktoriaus Alvydo Naujėko teigimu, lietuviško elektrinio autobuso kūrimas prasidėjo nuo eksperimento – perkonstruoti seną Škoda troleibusą.

„Nuo 2011 m. pasitelkę Lietuvos inžinerijos sričių mokslininkus, pritraukę kompetencijas iš „Airbus“ klasterio Vokietijoje bei Europos kosmoso agentūros kūrėme elektrinio autobuso koncepciją, išbandėme technologinius sprendimus. Po kelerių metų gimė permatomas elektrinis troleibusas, naktį virstantis interaktyvia šviečiančia instaliacija. Tai buvo tarsi laboratorija ant ratų, skirta bandymams ir testavimams prieš pradedant kurti serijinius autobuso modelius“, – pasakoja A. Naujėkas.

Kuriant elektrinį autobusą pagrindinis siekis buvo pagaminti lengviausią produktą rinkoje, nes mažas svoris leistų sunaudoti itin mažai energijos bei nuvažiuoti ilgesnį atstumą. Projektas pareikalavo ne tik laiko, darbo bei žinių, bet ir finansinių lėšų, dalis kurių buvo gauta iš dalyvavimo Europos Sąjungos finansuojamame projekte.

Lengviausio elektrinio autobuso titulą pavyko pasiekti. Lietuviškų elektrinių autobusų kėbulo konstrukcija surenkama iš kompozitinių modulių, kurių gamybai naudojamas perdirbtas PET plastikas. Toks kėbulas yra ilgaamžis ir pranoksta kitus šiuo metu rinkoje naudojamus analogus.

Autobusai yra ne tik lengviausi savo svoriu, bet ir mažiausiai elektros energijos vienam nuvažiuojamam kilometrui sunaudojantys 12 metrų ilgio, M3 klasės autobusai.

„Itin greito įkrovimo 500 kilovatų (kW) galios pantografu autobusai įkraunami vos per 8 minutes. Šis veiksmas atliekamas galinėje autobuso stotelėje per laiką, kuris skirtas vairuotojo poilsiui tarp maršrutų. Todėl mūsų elektrinis autobusas gali be ilgesnių pertraukų važinėti 24 valandas per parą“, – aiškina pašnekovas.

2020 m. „Dancer“ elektrinis autobusas pelnė prestižinių „A’ Design“ apdovanojimų auksą transporto priemonių, judumo ir transporto sprendimų dizaino kategorijoje.

Elektrinių autobusų tik daugės

Dažniausiai keleiviai jau iš tolo matydami atvažiuojantį autobusą, gali pastebėti, kad tai elektrinis „Dancer“. Akį traukia ne tik autobuso priekis, bet ir jo gale įrengtas ekranas, leidžiantis matyti „kiaurai“ autobusą – tai, kas vyksta jo priekyje. Šis ekranas įrengtas eismo saugumui užtikrinti, kad iš paskos važiuojantys vairuotojai galėtų saugiai atlikti manevrus.

Pasak A. Naujėko, elektrinių autobusų keleiviams labiausiai patinka juose tvyranti tyla.

„Šios transporto priemonės yra labai tylios, neskleidžia įprastiems autobusams būdingų garsų. Be to, elektriniai autobusai yra netaršūs, neišskiria jokių kietųjų dalelių ar kenksmingų dujų emisijų, todėl keleiviai nejaučia nemalonių degalų kvapų“, –  privalumus vardija bendrovės vadovas.  

Remiantis Motorinių transporto priemonių instituto metodologija paskaičiuota, kad dyzeliniu kuru varomas autobusas, nuvažiuodamas vieną kilometrą, išskiria apie 1,133 kg CO2 ir kitų orą teršiančių dujų. O elektriniai autobusai oro visiškai neteršia.

„Galima sakyti, kad vienas „Dancer“ autobusas, per metus nuvažiuodamas maždaug 60 tūkst. kilometrų, apsaugo planetą nuo 68 tonų CO2, 67 kg azoto oksidų NOx bei 57 kg anglies monoksido CO. Be to, šiems autobusams įkrauti Klaipėdoje naudojama tik žalioji elektros energija, gaunama iš vėjo jėgainių, todėl autobusai yra absoliučiai draugiški aplinkai“, – sako A. Naujėkas.

Klaipėdos autobusų parko vadovo teigimu, miesto viešojo transporto elektrifikavimo kryptimi bus einama ir toliau – šiuo metu vykdomi projektai, leisiantys parką papildyti 6 ilgaisiais ir 10 trumpųjų autobusų.

„Jau šiandien apie 70 proc. mieste važinėjančių autobusų yra varomi ekologiškesniu kuru nei dyzelinas – suslėgtomis gamtinėmis dujomis. Klaipėdos autobusų parkas pirmasis Lietuvoje pradėjo naudoti tokius autobusus. Kitas etapas, natūralu, yra elektriniai autobusai, tapsiantys nauja karta viešojo transporto sektoriuje“, – įsitikinęs V. Ramanauskas.

LR Susisiekimo ministerijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje registruota virš 8 tūkst. mikroautobusų, autobusų ir troleibusų.  88 proc. iš jų yra varomi dyzelinu, tik 5 proc. – elektra, 3 proc. – gamtinėmis dujomis. Likusios viešojo transporto priemonėms varomos kombinuotu kuru.

© LR Finansų ministerija