Nejudėsi – apsamanosi: tokiu gyvenimo moto vadovaujasi senjorės iš Ukmergės

Teksto aut. Eglė Cibienė

Pušų spyglių arbatos receptas, rytinių mankštų pratimai, per maudynes rudenėjančiame ežere pasisemta energija, noras gyventi sveikiau – tokias lauktuves iš senjorų sveikatingumo stovyklos parsivežė ukmergiškės Roma Morkūnienė ir Vacė Ignatavičienė. Moterys sutaria, kad nesvarbu, kiek žmogui metų, niekada nevėlu gyvenimo būdą keisti į sveikesnį.

„Nesu sveikuolė, bet domiuosi sveika mityba ir stengiuosi kuo daugiau judėt, nes žmogus turi pasirūpint savo kūnu. Būna, kiti nenorą judėti teisina senatve ar ligomis, bet aš manau priešingai – kuo esi vyresnis, tuo labiau reikia stengtis išlikti gyvybingam, nes kitaip greičiau sustingsi“, – įsitikinusi R. Morkūnienė.

Tyrimai rodo, kad nors apie sveiką gyvenseną informacijos netrūksta, daugumos suaugusių Lietuvos gyventojų fizinis aktyvumas siekia patenkinamą lygį, o mityba yra nesubalansuota. Sveikatos ministerijos duomenimis, maisto racione vyrauja riebalų perteklius, žuvų bei jų produktų, vaisių ir daržovių vartojama nepakankamai, o Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamą fizinio aktyvumo normą pasiekia vos 40,5 proc. Lietuvos gyventojų. 

Pamėgo košes

Noras sužinoti daugiau apie sveikos mitybos principus, mankštas, pabendrauti su bendraminčiais ir tapo stimulu ukmergiškėms užsirašyti į senjorų sveikatingumo stovyklą, surengtą Europos Sąjungos fondų lėšomis.

Moterys vieningai tvirtina, kad stovykloje pailsėjo ir kūnas, ir siela: kasdien vykdavo įdomios veiklos, stiprinančios sveikatos žinias, daug dėmesio buvo skiriama ne tik fizinei, bet ir psichinei sveikatai. O kur dar žygiai, maudynės ežere ir atskira terapija sielai tapęs gėrėjimasis rudenėjančia gamta.

V. Ignatavičienė negali atsidžiaugti gautais sveikos mitybos patarimais ir sužinotais patiekalų receptais. „Labai patiko ragauti visokias arbatas, ypač pušų ar eglių spyglių. Vyko praktiniai užsiėmimai – gaminom skanumynus iš vaisių, pažindinomės su įvairiais prieskoniais. Valgėm tik patiekalus be mėsos, cukraus – buvo kitaip, neįprasta, bet labai įdomu“, – pasakoja moteris.

Ji ir anksčiau truputį domėjosi sveikesniu maisto pasirinkimu, o stovyklavimas daugiau pripratino prie košių. Moteris kuo dažniau pusryčiams stengiasi valgyti avižinę košę, pagardintą bananais ar kitais vaisiais.

Tuo tarpu R. Morkūnienė negaili gerų žodžių mankštas ir kitas aktyvias veiklas rengusiems treneriams. „Visus išjudino, niekam snausti neleido. Maudynės irgi labai patiko – na ir kas, kad ruduo, oras buvo labai šiltas. Gaila, žygiuose dalyvauti negalėjau, nes turiu bėdų su sąnariais – jie protezuoti. Bet šiaip visur dalyvavau, kur tik galėjau, pagal savo išgales, nes labai norėjau kuo daugiau pajudėti“, – prisiminimais dalijasi ponia Roma.

Ligos – ne kliūtis sportuoti

Senjorės sutinka, kad amžius daro savo, natūraliai atsiranda daugiau sveikatos bėdų, bet pasiduoti negalima. Kaip pavyzdį R. Morkūnienė prisimena laiką po sąnarių operacijos. Moteris jautė nemenkus skausmus, tačiau jų nepaisė ir mankštinosi. Ji džiaugiasi, kad turi anūkę kineziterapeutę, kuri neleisdavo pasiduoti, liepdavo dar sportuoti. Tuo tarpu kiti žmonės po tokių pačių operacijų vengia mankštintis, dėl to gerai neištreniruoja sąnarių ir kenčia.

Ponia Vacė sako taip pat nuolat daranti mankštas namuose ir stengiasi judėti tiek, kiek leidžia medikai, nors ir turi problemų su stuburu.

Pasak R. Morkūnienės, svarbu turėti ir kompaniją, tuomet judėti linksmiau.

„Labai mėgstu vaikščioti miške, po 3-4 km nueinu. Pareini po tokių žygių namo – kaip kalnas nuo pečių nusiritęs. Neseniai porą dienų dėl slidumo nėjau, jau viena draugė skambina ir sako, kad ilgokai pasivaikščiot nebuvom. Taip va mes, senjorai, vieni kitus paragindami ir neužsnūstam. Jei nejudėsim – bemat apsamanosim. O ir vaikams smagu, kad tėvai aktyvūs“, – šypsosi moteris.

V. Ignatavičienė sako pastebėjusi, kad iš jos pažįstamų ir draugų rato daug senjorų domisi sveiku gyvenimo būdu, sveiku maistu, stengiasi būti kuo aktyvesni. Tam pritaria ir R. Morkūnienė, kuri sako, jog sąlygų šiais laikais pilna, reikia tik pasidomėti ir neprarasti noro.

Jos teigimu, Ukmergėje galima rasti kokių tik nori veiklų, ypač iki pandemijos – vykdavo ir slidžių žygiai, ir šiaurietiško vaikščiojimo užsiėmimai, ir įvairios specialistų vedamos mankštos. Prie mokyklos stovintys sporto įrenginiai – ten susirinkę senjorai sportuoja. Žmonės juda ir nori judėti.

Niekaip neprisiruošiantiems pradėti gyventi sveikiau ir tapti fiziškai aktyvesniais senjorės kaip susitarusios linki optimizmo, tikėjimo ir, žinoma, pastangų – jei pats žmogus neįdės noro ir jėgų, niekas kitas už jį rezultato nepasieks.

© LR Finansų ministerija